Kas tai: alergija ar maisto netoleravimas?

2019.08.25

Kas yra maisto netoleravimas?

Kasdieninį mūsų gyvenimą maistas įtakoja įvairiais būdais. Deja, kai kurie netoleruojami maisto produktai gali būti įvairių negalavimų priežastis. Jei gydytojai neranda ligos ar nenustato konkrečios Jūsų negalavimų priežasties, lieka tik spėlioti, kaip sau padėti. Dabar maisto netoleravimo tyrimu galima nustatyti negalavimų priežastis ir pasiekti ilgalaikių pagerėjimo rezultatų. Visgi tirtis reikėtų pradėti kreipiantis į gydytoją alergologą.
Nors maisto netoleravimo reakcijos nebūna taip stipriai išreikštos ir pavojingos gyvybei, kaip gali būti maisto alergija, tačiau nekreipti dėmesio į jas negalima. Maisto netoleravimas neigiamai įtakoja kasdieninę savijautą ir žinoma sveikatą. Manoma, kad net 45% žmonių kenčia dėl maisto netoleravimo. Dažnam maisto netoleravimas pasireiškia net ne vienu, o keliais varginančiais simptomais, kurių priežastį sunku nustatyti. Dažniausiai skundžiamasi nuovargiu be priežasties, sunkumu, pilvo pūtimu, galvos skausmais.
Maisto netoleravimas - tai nenormali Jūsų kūno reakcija į tam tikrus maisto produktus, pasireiškianti labai įvairiai. Kai kuriuos gali varginti tik vienas ryškus negalavimas, pavyzdžiui, nuolatinis galvos skausmas. Kitiems maisto netoleravimas gali pasireikšti net keliais simptomais, pavyzdžiui, vienu metu gali varginti ir migrena, ir odos ar kvėpavimo problemos, ir žarnyno dirglumas. Suprasti kuris maistas sukelia šiuos negalavimus yra sunku, nes skirtingai nuo maisto alergijos, maisto netoleravimas nepasireiškia iškart suvalgius netoleruojamo produkto. Maisto netoleravimo simptomai išryškėja tik po valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga. 
Maisto netoleravimo tyrimas parodo IgG antikūnus prieš konkrečius maisto produktus ir taip galima sužinoti kuris maistas gali būti Jūsų negalavimų priežastis. Vengdami netoleruojamų maisto produktų daugelis įsitikina, kad negalavimai, kuriuos ilgą laiką jautė, buvo dėl tam tikro netoleruojamo maisto. 

 

NEPAINIOKITE, MAISTO ALERGIJA - NE TAS PATS, KAS YRA MAISTO NETOLERAVIMAS

Klasikinė maisto alergija, pavyzdžiui, riešutams ar vėžiagyviams, paprastai pasireiškia greita ir stipriai išreikšta imunine reakcija, suvalgius alergizuojančio maisto. Maisto alergijai būdinga ryški odos reakcija - bėrimai, niežėjimas, patinimas, taip pat alerginė sloga, čiaudulys, pykinimas ar viduriavimas, silpnumas. Šie simptomai dažniausiai išryškėja jau po kelių minučių, rečiau po poros valandų, suvalgius alergizuojančio maisto. Kartais maisto alergija gali prasidėti net nevalgius, o tik įkvėpus ar po kontakto su alergiją sukeliančiu maistu. Todėl gana nesunku atpažinti, kuris maisto produktas sukelia alergiją. 
Maisto alergija diagnozuojama 2,5% žmonių. Dažniausi maisto alergenai yra žemės riešutai, kiaušiniai, pienas, žuvis ir vėžiagyviai. Suvalgius alergizuojančio maisto, organizme susidaro specifiniai antikūnai IgE nukreipti prieš alergenus. Kai pakartotinai suvalgome alergizuojančio maisto, imuninės sistemos ląstelės pradeda gausiai išskirti histaminą ir kitas alerginėse reakcijose dalyvaujančias medžiagas. Todėl alerginės reakcijos gali būti labai stiprios, kartais net gresiančios gyvybei. 

Visi mus supantys alergenai (pienas, kiaušinis, žuvis, riešutai ir kt.) yra sudaryti iš daugelio skirtingų baltymų. Vieni iš šių baltymų yra labilūs (jautrūs karščiui, skyla esant šarminei arba rūgštinei aplinkai), kiti – stabilūs (nepakinta veikiant karščiu ar virškinimo fermentais). Tai reiškia vieni baltymai susidūrę su mūsų virškinimo traktu arba karščiu suskyla ir alerginių reakcijų žmogaus organizmui nebesukelia, tuo tarpu kiti – stabilūs baltymai – savo alergines savybes išsaugo net ir ekstremaliomis sąlygomis ir gali sukelti labai sunkias alergines reakcijas. Kiekvieno alergeno sudėtyje yra ir stabilių ir labilių baltymų, tačiau nebūtinai žmogus bus alergiškas abiem iš jų.

Tuo tarpu maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema.  Priešingai nei esant alergijai, kartais žmonės netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, nejaučia jokių nepageidaujamų reakcijų.
 

TRUMPAI APIE MAISTO ALERGIJĄ IR MAISTO NETOLERAVIMĄ  
 

Maisto alergija

  •       Reakcija pasireiškia labai greitai, paprastai ne vėliau kaip po dviejų valandų, suvalgius alergizuojančio maisto.
  •       Būdingi simptomai: odos niežėjimas, bėrimai, tinimas, alerginė sloga, apsunkintas kvėpavimas, gali išsivystyti grėsmingas gyvybei anafilaksinis šokas ar Kvinkės edema. 
  •       Nustatomas IgE antikūnų padidėjimas.

Maisto netoleravimas

  •       Reakcija būna lėta, simptomai gali pasireikšti ir po keleto dienų. 
  •       Vienu metu gali būti netoleruojami maisto produktai iš skirtingų grupių. 
  •       Būdingi dauginiai simptomai: migrena, pilvo pūtimas, viduriavimas, mieguistumas, prasta bendra savijauta.
  •       Nustatomas IgG antikūnų padidėjimas.

Dažniausiai tiriami 59 valgomi produktai

Grūdai 
Avižos
Gliutenas
Kviečiai
Kietieji kviečiai
Kukurūzai
Ryžiai
Rugiai

Riešutai ir pupelės 
Anakardžių riešutai
Braziliniai riešutai
Migdolai
Graikiniai riešutai
Žemės riešutai
Ankštiniai (žirniai, lęšiai, šparaginės pupelės)
Kakavos pupelės
Sojų pupelės

Mėsa 
Aviena
Jautiena
Kiauliena
Vištiena

Žuvis
Baltoji žuvis (Atlanto menkė, juodadėmė menkė, plekšnė)
Gėlavandenės žuvys (lašiša, upėtakis)
Kiaukutiniai (krevetės, didžiosios krevetės, krabai, omarai, midijos)
Tunas

Daržovės
Agurkai
Bulvės
Brokoliai
Kopūstai
Morkos
Paprika (raudonoji, žalioji, geltonoji)
Porai
Pomidorai
Salierai

Vaisiai 
Alyvuogės
Apelsinai ir citrinos
Braškės
Greipfrutai
Juodieji serbentai
Melionas ir arbūzas
Obuoliai

Kiti
Arbata
Česnakai
Grybai
Imbieras
Kiaušinis (visas)
Karvės pienas
Mielės