Sezoninė alergija

2020.06.03

Alergija yra perdėtas žmogaus apsauginės sistemos atsakas į apskritai žmogui nekenksmingas medžiagas.

 

Alergija iššaukia organizmo atsaką susidūrus su žmogui įprastoje aplinkoje esančiomis dalelėmis, pvz., namų dulkių erkutėmis, žiedadulkėmis, gyvūnų pleiskanomis. Šios dalelės vadinamos alergenais.

 

 

Organizmo imuninė sistema juos atpažįsta kaip pavojingus įsibrovėlius ir, esant kontaktui su jomis, pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE) – antikūnus, kurie, sąveikaudami su alergenais sukelia alerginį uždegimą. Čia matote įvaių augalų žiedadulkių pavyzdžius.

     Antigenas yra ląstelių paviršiuje esanti medžiaga, sukelianti imuninį atsaką, aktyvinant limfocitus, kurie gamina antikūnus, būdingus antigeno tipui. Antikūnai siejasi su antigenu, arba neutralizuoja jį kaip grėsmę, arba žymėdami jį makrofagams sunaikinti. Antigenų antikūnų reakcija yra specifinė cheminėsąveika tarp antikūnų, pagamintų  B ląstelių ir antigeno, imuninės reakcijos metu.

Alergija sutrikdo normalų gyvenimo ritmą, sukelia daugybę nepatogumų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Prasidėjusi alerginė reakcija sukelia visą eilę rimtų sveikatos sutrikimų ar negalavimų, tokių kaip, pavyzdžiui, varvanti nosis, dusulys, čiaudulys, ašarojimas, bėrimai. Neretam gali jaustis taip, tarsi alergija tęstusi ištisus metus, ir toks žmogus  būs teisus, o jei alergija vargina žmogų nors dalįmetų (tik pavasarį ar vasarą), jan taip pat kyla klausimas, kada jis galės atsigauti. Žmonės, kuriems alergija paūmėja pavasarį, rudenį ar žiemą, laimei gali jausti palengvėjimą ne sezono metu, tačiau tiems, kurie alergijos simptomus patiria ištisus metus - tai nuolatinė kova su ore esančiais alergenais.

         

Sezoninė alergija žiedadulkėms gali prasidėti net ir tiems, kurie anksčiau ja nesiskundė ir bet kokio amžiaus žmogui. Pirmasis alergijos žiedadulkėms paūmėjimo etapas – pavasarį, nors dažniausiai ši alergija sustiprėja birželį ir liepą. 

Lietuvoje dažniausiai alergizuoja beržai, ievos, tuopos, alksniai ir klevai, ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės), liepos. Tai pirmoji sezoninės alergijos banga kovo, balandžio mėnesiais. 

Iš karto po jos, gegužės, birželio mėnesiais, prasideda antroji sezoninės alergijos banga, kai pražysta pievų augalai (žydi ilgai, kai kurios rūšys - net du kartus). 

Trečioji sezoninės alergijos banga prasideda vasaros pabaigoje, kai pražysta  sėklinės žolės, grikiai, dilgėlės, gysločiai.

     Ar jūs pasiruošę sezoninės alergijos bangai?

Alerginių organizmo reakcijų yra įvairių – priklausomai nuo paties alergeno ar jo patekimo kelio galime sulaukti skirtingų simptomų. Žiedadulkėms nusėdus ant akių ar nosies gleivinių, jausite nosies užgulimą, vargins vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies, čiaudulys, akių, gerklės perštėjimas, dusulys, sausas kosulys, bėrimai. Tarp žiedadulkių alergijos simptomų yra ir dilgėlinis bėrimas, edema (patinimas), bronchinė astma arba jos paūmėjimas, migrenos priepuoliai, alerginis rinitas, akių uždegimas.

Sezonine alergija vadinamos alerginės ligos, tokios kaip alerginis rinitas (dar kitaip vadinama alerginė sloga, šienligė) ar alerginis konjunktyvitas (alergijos sukeltas akių uždegimas, pasireiškiantis patinusiomis, paraudusiomis, niežtinčiomis akimis).

Minėtos ligos pasireiškia ir kartojasi tik tam tikru metų laiku: pavasarį, vasarą ir rudenį iki pirmųjų šalnų. 

Galimi alergijos simptomai dažniausiai pasireiškia staiga ir iš pažiūros be jokios paaiškinamos priežasties. Staiga juntami nosies užburkimas, vandeninga sloga, čiaudulys ir kosulio priepuoliai – pagrindiniai sezoninės alergijos pranašai, reiškiantys jog Jums derėtų pasitikrinti.

Alergiją diagnozuoja ir patvirtina gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, atlikęs kraujo testus arba testus ant odos. Tikslūs ir kokybiški testai, bei nuoširdus gydytojo darbas su Jumis – sėkmingos diagnozės garantas. O sėkminga diagnozė dažniausiai tampa ir raktu į sėkmingą gydymą.

  • Venkite pasivaikščiojimų lauke tokiu laiku, kai ore žiedadulkių koncentracija didžiausia (10–20 valandomis). 
  • Grįžę iš lauko persirenkite. 
  • Prauskitės po dušu ne rečiau nei du kartus per dieną. 
  • Nusiprauskite grįžę iš gatvės, būtinai išskalaukite plaukus. 
  • Nedžiovinkite išskalbtų drabužių lauke. 
  • Kambarius vėdinkite po lietaus ar tik ramią nevėjuotą dieną

Tai tik nedidelė dalis patarimų. Išsamią informaciją, patarimus ir gydymą gausite iš gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Nevaldoma ir negydoma alergija progresuoja. Pati pavojingiausia reakcija yra anafilaksinis (alerginis) šokas, kurį dažniausiai sukelia vaistai ir vabzdžių įkandimai. Kitos, silpnesnės reakcijos, sukelia odos, bronchų pakenkimus. Savarankiškai gydytis nuo alergijos negalima, nes rizikuojate dar daugiau sau pakenkti.

Jokia alergija nepraeina savaime.