Svaigimas gali būti įvairių ligų pranašas.

2019.11.06

Svaigimas yra įvairių ligų simptomas. Dauguma žmonių svaigimu vadina bet kokį jiems nesuprantamą, naują ar nerimą keliantį, dažniausiai naujai atsiradusį kūno pojūtį. Mediciniškai svaigimu yra vadinamas sutrikęs kūno padėties ar pusiausvyros suvokimas.  Svaigstanti galva gali būti įspėjimas ir apie rimtą ligą, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą ir nors galvos smegenų kraujotakos sutrikimas nėra dažna svaigimo priežastis, bet ji – labai pavojinga, todėl pajutus tokius negalavimus būtina nedelsiant kreiptis į medikus - pirmiausia į šeimos gydytoją.   

Sveikame kūne pusiausvyra yra išlaikoma automatiškai be žmogaus sąmoningų valios pastangų. Tai  sudėtingas procesas dar vadinamas erdvine orientacija, pojūčiu, “pasakančiu” smegenims, kokioje padėtyje yra kūnas kuria kryptimi jis juda, tai yra- sukasi ar yra ramybės būsenoje. Šią funkciją atlieka daugelis mūsų organų. Vieni iš svarbiausių organizmo pusiausvyros palaikymo organų yra raumenys, sąnariai (ypač didieji), kūne esantys specifiniai receptoriai (proprioreceptoriai), akys, vidinėje ausyje esantis vestibulinis ir klausos analizatorius ir centrinė nervų sistema. Be abejo, kitų organų funkcijos sutrikimai, taip pat gali sukelti svaigimo pojūtį ir sutrikdyti pusiausvyrą.

Kartais svaigimu klaidingai įvardijamas bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, pervargimas, neišsimiegojimas ar reguliaraus fizinio aktyvumo trūkumas. Bet dažniausiai tikros galvos svaigimo priežastys būna dvi - centrinės nervų sistemos ar vidinės ausies - „vestibulinio aparato“ ligos. Tiriant svaigstantį ligonį itin svarbu nustatyti, ar svaigimą sukėlė ūmi neurologinė būklė, kurią reikia gydyti nedelsiant, ar jo simptomai nereikalauja skubaus medicininio sprendimo. Svarbu atkreipti dėmesį, jog neurologinių ligų metu labai dažnai pacientą vargina ne tik svaigimo pojūtis, bet ir kiti simptomai, tokie kaip kalbos sutrikimas, kūno dalių aptirpimai, jėgos sumažėjimas rankose ar kojose, dvejinimasis ir kiti. Galvos svaigimas gali būti lydimas pykinimo, vėmimo, prakaitavimo, pulso dažnio ir arterinio spaudimo pokyčių. Tai vienas dažniausių ir gydytojams neparankiausių simptomų, nes jis pasireiškia sergant įvairiausiomis ligomis. Galva gali svaigti ir praktiškai sveikam žmogui dėl apsinuodijimo alkoholiu, vaistais, dėl didelio streso, jaučiant nestabilumą, apkvaitimą ar baimę nukristi. Nerimo sukeltas svaigulys neretai kartojasi tam tikroje aplinkoje: prekybos centruose arba, pavyzdžiui, vairuojant. Žymiai dažniau svaigsta galva ir sutrinka pusiausvyra vyresniems žmonėms. Jiems galvos svaigimą gali sukelti ir įvairūs vaistai, skiriami kitoms ligoms gydyti, pvz.: kai ilgą laiką vartojami raminamieji vaistai, vaistai, kurie žemina kraujospūdį ar labai suretina pulsą. Dėl to staiga atsistojus iš stovimos ar gulimos padėties žmogui svaigsta galva, temsta akyse, pasidaro silpna. Kartais užtenka pakeisti medikamentus ir galvos svaigimas sumažėja.

Tie pacientai, kuriems pusiausvyra sutrinka dėl vidinės ausies ligų, jaučia intensyvų galvos svaigimą, mediciniškai vadinamą vertigo. Vertigo apibūdinamas kaip aplinkos ar kūno judėjimo iliuzija, tai yra, pacientui atrodo, kad jį supantis vaizdas juda/yra nestabilus, arba pats pacientas „juda“ aplinkos atžvilgiu. Vertigo lydi pykinimas, kartais vėmimas, padažnėjęs pulsas, prakaito pylimas, nerimas ir baimė. Tokie pojūčiai gali trukti labai trumpai - sekundėmis, valandomis, dienomis, savaitėmis ar net metais - priklausomai nuo to, kuri vidinės ausies dalis yra pažeista. Dažniausios vestibulinio organo ligos yra gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo, vestibulinis neuronitas, Menjero liga ir vestibulinė švanoma.

Galvos svaigimo priežasties diagnostika

Poliklinikoje svaigimą patiriančius pacientus apžiūri šeimos gydytojas. Įtarus centrinės nervų sistemos ligas, pacientas yra nukreipiamas gydytojo neurologo konsultacijai. Nustačius periferinio vestibulinio organo sutrikimą, pacientą gydo gydytojas otorinolaringologas. Itin svarbu žinoti, kad šalia pagrindinio gydymo, pacientas privalo kuo daugiau judėti, atlikti specialius pusiausvyrą gerinančius pratimus. Šios ligos yra diagnozuojamos, o taip pat atskiriamos nuo kitų - neurologinių ligų, atliekant specialius tyrimus. Paprastai rekomenduojama ištirti klausą, įvertinti akustinius klausos refleksus, ištirti pusiausvyros ir koordinacijos funkciją, atlikti pozicinius mėginius, nistagmo tyrimą, videonistagmografiją

Nusiskundimas „svaigimu“ yra labai platus. Todėl pirmiausiai reikia gerai įsiklausyti ir išanalizuoti ligonio nusiskundimus, kad galėtumėme atskirti svaigimą, kai viskas tarsi sukasi aplink, nuo svaigulio, nestabilumo, alpimo jausmo ir panašiai. Aiškindamiesi galimas galvos svaigimo priežastis pacientų klausiama, ar jiems sunku stovėti, eiti, kai svaigsta galva, o gal stovint tarsi sukasi kambarys, apima alpimo jausmas. Taip pat teiraujamasi, kaip dažnai pacientui svaigsta galva, kiek tai trunka, kada dažniausiai pasireiškia. Apžiūros metu vertinami akių obuolių judesiai, paciento pusiausvyra, koordinacija.


Tirdami galvos svaigimo priežastį gydytojai neurologai ar otoneurologai pacientams skiria tyrimą videonistagmografu. Tai vienas patikimiausių priemonių išsiaiškinti galvos svaigimo priežastį. Atliekant šį tyrimą vertinami nevalingi akių obuolių judesiai. Tai padeda tiksliau nustatyti sutrikimo priežastį, surasti vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo pažeidimą ir jo pusę.
Norėdami suprasti, kodėl pacientui svaigsta galva, gydytojai visada įvertina ir jo pusiausvyrą ar koordinaciją.

Tyrimas videonistagmografu – kaip tai atliekama?

Pacientas yra paguldomas, jo galva pakeliama 30 laipsnių kampu, ant akių uždedami specialūs akiniai su infraraudonųjų spindulių kamera. Tuomet visiškoje tamsoje paciento akis yra apšviečiama infraraudonaisiais nspinduliais. Spinduliais apšviesta akis yra filmuojama, o vaizdas perduodamas tiesiai į monitorių. Akių judesiams sukelti ištyrimui naudojama kolorinė stimuliacija, t. y. tam tikrą laiką į paciento ausies landą pučiamas šilto ar šalto oro srautas, kuris išprovokuoja nistagmą, t. y. sukelia akių judesius. Nustojus pūsti orą, tam tikrą nustatytą laiką tiriami akių judesiai. Akių judesiai būna paverčiami skaitmeniniais signalais, apdorojami specialiomis kompiuterinėmis programomis ir pateikiami kaip standartizuoti grafikai, kuriuos vėliau analizuoja gydytojas.

Dr. Kildos klinikoje tyrimai atliekami naujausios kartos Interacoustic videonistagmografu VisualEyes 515 – aparatas pasižymi ypač jautria kamera, kuria užfiksuojamas kiekvienas akies vyzdžio judesys, todėl gaunami itin tikslūs tyrimo rezultatai. Specialaus pasiruošimo videonistagmografijai nėra, tačiau yra tam tikros rekomendacijos su kuriomis patariame susipažinti mūsų puslapio skyrelyje Pacientams > pasiruošimas nistagmografijai arba registracijos telefonu +370 618 63786 jus apie tai supažindins mūsų registratorės. 

Kaip gydomas galvos svaigimas?

Svaigimą vaistais – vestibulosupresantais – slopinti reikėtų tik labai staigaus ir stipraus svaigimo metu. Tokie vaistai neturėtų būti vartojami ilgiau nei 3-5 dienas. Kadangi svaigimą sukeliančios priežastys yra labai įvairios, tam tikrais atvejais galvos svaigimas mažinamas pusiausvyros nervo kraujotaką gerinančiais ar nervų paburkimą mažinančiais vaistais, vestibulinės migrenos atveju – migrenos dažnį retinančiais vaistais, gerybinio paroksizminio svaigimo metu – specialiais pratimais.
Pasitaiko atvejų, kai galvos svaigimą gydant vyresniems žmonėms, jau vartojantiems labai daug skirtingų vaistų, padeda ne naujų vaistų skyrimas, o nereikalingų atsisakymas. Dėl šios priežasties imtis savarankiško galvos svaigimo gydymo ir pačiam rinktis vaistų nereikėtų – geriausią gydymo būdą po nusiskundimų įvertinimo, apžiūros ir atliktų tyrimų gali rekomenduoti gydytojas.

 Dr. Kildos klinikoje  konsultuoja ir tyrimus atlieka gydytoja Alina Kuzminienė