Svaigsta galva? Sutriko pusiausvyra? Išsiaiškinti padės šis tyrimas.

2019.08.26

     Turbūt nerastume žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų pajutęs galvos svaigimo. Kalbame ne apie tą, kurį sukelia stipri meilė ar didžiulė laimė. Gydytojų teigimu, galva gali svaigti dėl daugelio priežasčių, svaigimas net gali būti sunkios ligos pradžia. Kada reikėtų sunerimti?

     Svaigimas – subjektyvus ir nespecifinis simptomas, atsirandantis dėl labirinto, vestibulinio nervo ar centrinės nervų sistemos pakenkimo. Vestibulinės funkcijos sutrikimai pasireiškia daugiau nei 54 proc. svaigimu besiskundžiančių pacientų ir pasireiškia aplinkos ar savo kūno judėjimo iliuzija, vadinama vertigo. Svaigimas įprastai pasireiškia atliekant galvos judesius, trunka trumpai ir nesukelia klausos sutrikimų, dažniausiai praeina savaime. Vertigo priepuolio metu būdingi ir kiti - lydintieji simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, baimės ir bejėgiškumo jausmas. Dažnam pacientui po priepuolio ilgam išlieka svaigimo baimė.                                                                                         

     Yra daug ligų, galinčių sukelti periferinį galvos svaigimą, tai:  augliai, otosklerozė,  autoimuninės vidinės ausies ligos, vaskulitas, padidėjęs kraujospūdis, širdies nepakankamumas,  mažakraujystė,       atmosferos slėgio pokyčiai, taip pat vaistų ar kitų chemikalų poveikis  ir kt. Kiekvienu atveju, jei galvos svaigimai kartojasi, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, nes tai gali būti įvairių ligų pranašai. Todėl laiku nediagnozuotas ir negydytas vestibulinės funkcijos sutrikimas gali labai pabloginti gyvenimo kokybę, sukelti socialines bei psichoemocines problemas. Išsiaiškinimui atliekami įvairūs bendrieji ir specializuoti tyrimai. Vienas iš jų yra videonistagmografija (VNG). Dr. Kildos klinikoje šis tyrimas atliekamas naujos kartos didelio jautrumo Interacoustic firmos videonistagmografu VisualEyes 515, kuris leidžia tiksliai įvertinti akių judesius ir tiksliau nustatyti galvos svaigimo priežastį. Tyrimą atlieka patyrusi specialistė (LOR gydytoja) otorinolaringologė Alina Kuzminienė.

Kas yra VNG (videonistagmografija)?

VNG yra instrumentinis neinvazyvus tyrimo metodas, kurio dėka galima įvertinti vidinės ausies analizatoriaus sąlygotą pusiausvyros funkcijos būklę, o taip pat nustatyti centrinės nervų sistemos motorinės funkcijos pajėgumą. Tyrimo metu naudojami specialūs akiniai su infraraudonųjų spindulių kamera. Jų pagalba registruojami akių judesiai. Specialios kompiuterinės programos dėka, šie judesiai yra išanalizuojami bei pateikiami monitoriuje kreivių ir lentelių pavidalu. 

VNG yra patogus, lengvai prieinamas ir tikslus tyrimo metodas.

Kokiais atvejais atliekama (VNG) videonistagmografija?

,

VNG atliekama pacientams, kurių pagrindinis nusiskundimas yra svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas. Tyrimo tikslas yra nustatyti, ar nusiskundimai susiję su vidinės ausies pusiausvyros analizatoriaus pakenkimu, ar tai centrinės nervų sistemos liga. Jei simptomai susiję su patologiniais pokyčiais vidinėje ausyje, VNG padeda nustatyti, kokio sunkumo ir kurios pusės yra pažeidimas.

VNG rezultatai gydytojui padeda apsispręsti, ar pacientui reikalingi detalesni ir sudėtingi tyrimo metodai, ar pakanka medikamentinio gydymo ir/ar fizinės reabilitacijos.

Kokie pagrindiniai parametrai yra vertinami videonistagmografijos metu?

VNG tyrimą sudaro:

Nevalingų akių judesių - nistagmo registravimas:

Gydytojas uždės Jums specialius akinius, po 30s. uždengs jų viršų dangteliu ir monitoriuje stebės nevalingus Jūsų akių judesius. Po to judins jums galvą įvairiomis kryptimis, siekdamas įsitikinti, ar skirtingose  galvos padėtyse neatsiranda nistagmas.

 Poziciniai mėginiai:

Tyrimas bus tęsiamas atliekant specialius kūno judesius, kuriuos gydytojas paaiškins prieš procedūrą. Šio testo esmė – įvertinti pusratinių kanalų, esančių jūsų vidinėje ausyje, ir juos užpildančios  endolimfos ryšį. Gydytojas turi įsitikinti, ar smulkūs kalcio karbonato kristalai, literatūroje vadinami otolitais, nėra panirę į endolimfą, sukeldami jos tekėjimo pusratiniais kanalais sutrikimus.

Kaloriniai testai:

Gydytojas stimuliuos abi Jūsų ausis skirtingos temperatūros – vėsaus (30ᵒC) po to šilto (44ᵒC) oro srovele ir stebės kaip adekvačiai į dirginimą reaguoja Jūsų vidinė ausis.  Taigi, tyrimo metu gydytojas galės įsitikinti ar jūsų vestibulinės funkcijos yra pakankamos.

Kokie pojūčiai gali atsirasti videonistagmografijos metu?

Jūs galite pajusti silpnumą, galvos svaigimą ar pykinimą VNG tyrimo metu. Jums taip pat gali atrodyti, jog tuoj nugriūsite, tačiau galite būti tikri, kad procedūra yra visiškai saugi. Kartais savijauta gali laikinai pablogėti, ypač jei VNG atliekama ūmaus susirgimo metu.Šie šalutiniai pojūčiai yra trumpalaikiai, jų stiprumas ir diskomforto lygis priklauso nuo jūsų ligos. 

Kaip pasiruošti videonistagmografijos tyrimui?

  •     Testas užtruks apie 30 minučių.
  •     Apsirenkite patogiai, rūbai turėtų būti tokie, kurie nevaržytų jūsų judesių, galėtumėte lengvai kvėpuoti.
  •     Tyrimui atvykite be makiažo ypač akių srityje, nes pastarasis gali apsunkinti nistagmo registravimą ir VNG atlikimą.
  •     Gerkite įprastinius savo vaistus nuo padidėjusio AKS, skydliaukės ligų, cukrinio diabeto, ir kitus, išskyrus:  
    • raminamuosius ar migdomuosiu; 
    • antihistamininius vaistus (prieš alerginiai); 
    • vaistus nuo pykinimo ar vėmimo;
    • narkotines medžiagas bei kofeiną;  
    • aspiriną;
    • medikamentus, kurių sudėtyje gali būti  alkoholio.
  •     Draudžiama vartoti alkoholį, net mažais kiekiais ar nedidelio stiprumo, įskaitant alų, vyną.

Iki tyrimo apie 3 valandas patariama nevalgyti ir negerti.