Ką daryti, jei atsirado karpa?

2020.01.11

Karpos .. kas tai?

Tai paplitęs virusinis užkrečiamas odos susirgimas.  Retas suaugęs žmogus yra kada nors gyvenime jų neturėjęs. Jas sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jų yra apie 150 rūšių. Paprastai  užsikrečiama tiesioginio kontakto būdu nuo sergančio žmogaus ar viruso nešiotojo, taip pat nuo užkrėstų daiktų (pvz., rankšluosčių). Viruso patekimą į odą palengvina smulkios (dažniausiai plika akimi nematomos) odos traumos, kiti odos apsauginio barjero defektai. Be to, žmogus gali užsikrėsti ir „pats nuo savęs“, pvz., nepastebimai traumavus, kad ir mažytę karpą, virusas pasklinda į gretimas odos sritis. Virusas skatina papildomą ląstelių augimą, dėl kurio išorinis odos sluoksnis toje vietoje sustorėja ir sukietėja. Virusai gali įsikverbti ir pradėti daugintis bet kurioje jūsų odos ar gleivinės vietoje. Jų mėgiamos vietos ten, kur didžiausia tiesioginio kontakto tikimybė:  ant rankų ar kojų, lytinių organų gleivinėje. Kai kurie žmogaus papilomos  virusai perduodami lytinių santykių metu  gali įtakoti vėžinių susirgimų atsiradimą. ŽPV tipai, sukeliantys lytinių organų karpos augimą, yra lengvai perduodami, net ir liečiant tik odą. Galite užsikrėsti, net jei niekada neturėjote lytinio kontakto su užkrėstu asmeniu. Tai gali nutikti, jei pirštais paliesite užkrėstą vietą lytinių organų srityje, o vėliau paliesite savo lyties organus. Tuo pačiu infekcija gali būti perduota, jei abu partneriai dalijasi sekso žaisliukais ir pan., gerai jų nenuplaudami. Žmogaus papilomos virusas gali patekti ir į jūsų burnos ertmę, jei atliksite oralinį seksą. Tokiu būdu rizikuojate susirgti burnos vėžiu. ŽPV rūšys, sukeliančios lytinių organų karpos, taip pat yra susijusios su gimdos kaklelio vėžiu moterims, o varpos ir išangės vėžiu vyrams.

Ypač nemalonų diskomfortą kelia karpos ant padų, nes jos dažnai yra daugybinės, skausmingos ir gilios. 

Pas ką karpos atsiranda dažniausiai?

Kadangi kiekvieno žmogaus imuninė sistema skirtingai reaguoja į virusą, ne visi, kurie liečiasi su ŽPV užsikrėtusiu asmeniu, užsikrės ir jam taip pat atsiras karpos. Tačiau, jei jūsų oda turės pažeidimų, virusas pateks lengviau. Štai kodėl žmonės, sergantys lėtinėmis odos ligomis, tokiomis kaip egzema ar mėgstantys  kramtyti savo nagus, dažnai besikasantys, yra labiau linkę užsikrėsti karpomis. Vaikams ir paaugliams karpos atsiranda dažniau nei suaugusiems, nes jų imuninė sistema nesukaupė apsaugos nuo daugelio ŽPV tipų. Žmonės susilpnėjusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV ar vartojantys biologinius vaistus sisteminių ligų gydymui (reumatoidinis artritas, psoriazė irkt.), taip pat yra lengviau užsikrečia virusu ir jiems atsiranda karpos.

Ar karpos gali išnykti pačios be gydytmo?

Laikui bėgant žmogaus imuninė sistema įveikia ŽPV ir karpos išnyksta pačios, bet gali praeiti mėnesiai ar metai, kol jos išnyks. Suaugusiesiems karpos dažnai išlieka dar ilgiau, galbūt kelerius metus ar daugiau. Kai kurios karpos niekada neišnyksta. Tikslaus paaiškinimo kodėl taip yra - nėra.

Tai gydyti ar negydyti karpas?

Daugelis karpų yra nekenksmingos ir nereikia nieko daryti - nebent, jos yra skausmingos ar atrodo estetiškai negražiai. Tačiau laukiant, kol karpos galbūt išnyks savaime, jos gali priešingai - išaugti, atsirasti naujų karpų, per tą laiką galite užkrėsti kitus. Gydymas priklauso nuo jūsų amžiaus, sveikatos bei karpos tipo, jūsų pojučių ir požiūrio į jų būvimą. Netgi išnykus karpai kai kurie virusai gali likti jūsų odoje, o karpos vėl pasirodyti po tam tikro laiko.

Dažnai karpos gydomos savarankiškai nereceptiniais vaistais (tepant jas geliais, skysčiais). Rezultatai būna įvairūs – kartais sėkmingi, kitais kartais tenka kreiptis į specialistus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei nesate tikri, kad jūsų odos augimas yra karpos (kai kurie odos vėžiai atrodo labai panašiai), gydymas namuose negerėja, skauda ar turite daug jų, kreipkitės į gydytoją. Jei sergate cukriniu diabetu ar susilpnėjusia imunine sistema, prieš pradėdami patys gydyti karpos odą, turite apsilankyti pas odos ligų gydytoją.

Specialistai karpas gydo įvairiai, priklausomai nuo jų tipo, lokalizacijos, dydžio.

  • Suaugusiems ir vyresniems vaikams, sergantiems įprastomis karpos ligomis, siūloma jas šaldyti skystu azotu.
  • Yra ir specialūs skysčiai naikinantys karpas.
  • Elektrochirurginiu metodu, kai per adatos galiuką karpa sudeginama elektros srove. Tai gerai tinka įprastoms siūlinėms, plėvelinėms ir pėdų karpoms.
  • Gydymui naudojamas ir lazeris, tačiau dėl procedūros brangumo jis nėra pirmo pasirinkimo metodas. Lazeris labiau naudojamas naikinti  didelėms karpoms, karpoms po nagu, giluminėms karpoms
  • Retais atvejai jos naikinamos chirurginiu būdu.

Profilaktika

  • Kol kas nėra efektyvių būdų išvengti užsikrėtimo karpomis, tačiau galima sumažinti tikimybę jomis užsikrėsti ir neleisti joms išplisti:
  • Nelieskite, nekrapštykite, nedraskykite karpos ir nelieskite kito asmens karpų.
  • Po karpos gydymo nusiplaukite rankas.
  • Kojų karpos turi būti sausos.
  • Dėvėkite neperšlampamus sandalus viešuose dušuose, drabužinėse ir aplink viešuosius baseinus.

Dermatologo pasllaugų įkainiai