Ką urologas gydo moterims?

2020.10.09

Daugelis žmonių vis dar mano, kad urologo specifika yra vyrų ligų gydymas, tačiau realybė yra kitokia. Urologas yra universalus gydytojas, kuris gydo vyrų ir moterų urogenitalinės sistemos ligas. Jei jums reikia kreiptis į urologą, didelė tikimybė, kad jūsų gydytojas bus vyras, nes tik apie 8 procentai praktikuojančių urologų yra moterys.

 

 

Moterų urologija - kas tai? 

Urologija yra gana sudėtinga ir sudėtinga specializacija, apimanti daugelį medicinos sričių: ginekologijos, andrologijos, chirurgijos, onkologijos ir kt.

Remiantis tuo galima daryti išvadą, kad jei moteris jaučia problemą urogenitalinėje sistemoje, ji pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas gali pats diagnozuoti ir gydyti kai kurias urologines ligas. Jeigu jam kyla abejonių ar problema neišsisprendžia, jis gali jus nukreipti konsultacijai urologui ar kitam specialistui. Visgi pacientė gali ir pati, savo noru, kreiptis į urologą, apeinant  terapeutą ir ginekologą, nes šis specialistas yra labiau kompetentingas tokiais klausimais.

Moterys dažnai susiduria su urogenitalinės sistemos problemomis dėl savo kūno struktūros ypatumų, iškylančių problemų susijusių su nėštumais, gimdymais, lytiškai plintančiomis infekcijomis, nes, pavyzdžiui, moterų šlaplės kanalas yra daug platesnis ir trumpesnis nei vyrų, todėl jis yra labiau jautrus bakterijų įsiskverbimui ir plitimui aukštyn į šlapimo pūslę ar inkstus. Daugeliu atvejų dėl tokio pobūdžio nusiskundimų moterys kreipiasi į ginekologus, tačiau neretai tenka kreiptis pagalbos ir patarimų į urologus.

Taigi, ką gi gydytojas urologas gydo moterims?

Gydytojai urologai, kurie specializuojasi šioje srityje, diagnozuoja ir gydo daug urogenitalinės sistemos patologijų. Dažniausios problemos, dėl kurių moteris gali kreiptis į urologą yra šios:

  • Smėlio ar inkstų akmenų buvimas. Smėlio priežastys gali būti labai skirtingos, tačiau dažniausiai tai yra medžiagų apykaitos sutrikimas, uždegimas.
  • Lytiniu keliu plintančios infekcijos. Šių patologijų gydymas taip pat priklauso urologo kompetencijai. Jei LPL nediagnozuojama laiku, tai veikia šlapimo takų zoną ir sukelia įvairias ligas: cistitą, pielonefritą, šlapimo pūslės polipus ir pan.
  • Uždegiminis procesas šlapimo kanale, kurį gali sąlygoja moters struktūros savybės.
  • Šlapimo nelaikymas. Ši patologija gali pasireikšti skirtingo amžiaus moterims, tačiau dažniausiai tai priklauso vyresnio amžiaus žmonėms. Šlapimo nelaikymas atsiranda dėl  dubens dugno raumenų susilpnėjimo arba šlaplės kanalo sfinkterio veikimo sumažėjimo.
  • Įgimtos šlapimo pūslės anomalijos.
  • Piktybiniai arba gerybiniai navikai, atsiradę šlapimo takuose.
  • Pernelyg didelis šlapimo pūslės aktyvumas, nesant urogenitalinės sistemos patologijai. Ši problema žymiai pablogina moters gyvenimo kokybę, nes pernelyg dažnas šlapinimasis sukelia psichologinį ir fizinį diskomfortą.

Moteriai rekomenduojama užsiregistruoti pas urologą, jeigu ją pradeda varginti šie simptomai:

  • aštrus arba maudžiantis juosmens ar apatinės pilvo dalies skausmas;
  • diskomfortas šlapinantis;
  • nuolatiniai naktiniai vizitai į tualetą;
  • pasišlapinus, išlieka nepilno pasišlapinimo jausmas;
  • skausmas ir diskomfortas lytinių santykių metu;
  • šlapimo nelaikymas;
  • stebite patinimą viršutinėse ir apatinėse galūnėse, veide.

Kadangi moterį tiria urologas, daugelis pacientų domisi ką ir kaip jis tiria.

Visų pirma, specialistas apklausia moterį dėl simptomų, kurie ją neramina, po to pereina prie probleminių sričių apčiuopos,  jei reikia, kūno temperatūros matavimo.

Jau šio pradinio bendravimo metu kompetentingas specialistas gali nustatyti preliminarią diagnozę, ją patvirtinti atlikus reikiamus tyrimus. Tyrimai skirti diagnozės patvirtinimui yra šie:

  • bendras kraujo ir šlapimo tyrimas,  šlapimo pasėlis;
  • biocheminiai kraujo tyrimai, siekiant nustatyti šlapalo, kreatinino ir C reaktyvaus baltymo kiekį;
  • šlapimo kiekis per parą;
  • tepinėlis makšties mikroflorai nustatyti;
  • inkstų ir šlapimo pūslės tyrimas ultragarsu.

Jei atlikus šiuos tyrimus diagnozė vis dar išlieka neaiški, gali prireikti cistoskopijos, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos.

Nustatęs diagnozę specialistas paskiria gydymą, kurio reikia griežtai laikytis. Priešingu atveju liga gali sukelti kitų patologijų vystymąsi arba pereiti į lėtinę formą.