Keičiasi požiūris į pakaitinę hormonų terapiją.

2020.02.12

Tyrimais įrodyta, kad apie du trečdalius moterų, prasidėjus menopauzei, vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai ir sveikatos sutrikimai. Sisteminė menopauzės hormonų terapija išlieka vienu efektyviausių būdų, kuris padeda palengvinti varginančius menopauzės simptomus – karščio bangas, stiprų širdies plakimą, naktinį prakaitavimą, miego sutrikimus. Vartojant menopauzės hormonų terapiją sumažėja ir lytinių organų srityje patiriamas diskomfortas – makšties sausumas, niežulys, deginimo pojūtis bei skausmas lytinio akto metu. Taip pat įrodyta, jog PHT naudinga širdies ir kraujagyslių funkcijai, padeda išvengti osteoporozės, tuo pačiu metu išlaikant  žemą krūties vėžio, venų tromboembolijos ir insulto riziką.

   
Deja, dėl klaidingų 2002 m. Moterų sveikatos iniciatyvos tyrimo duomenų, kuriuose buvo klaidingai teigiama, kad dėl PHT, staiga išaugo krūties vėžio atvejų, milijonai moterų visame pasaulyje vis dar vengia PHT,  klaidingai manydamos, jog gydymas hormoniniais vaistais yra nesaugus. Baimė naudoti pakaitinės hormonų terapijos preparatus ir jų nevartojimas gali sukelti osteoporozės progresavimą, ankstesnę mirtį dėl išeminės širdies ligos. 

Šiuo metu medicinos ekspertai sutaria, kad sveikų moterų, kurių amžius 50–60 metų, PHT sąlygojama rizika yra maža. Siekiant dar labiau sumažinti šią, kad ir nedidelę riziką gydytojai nerekomenduoja pradėti PHT po 60 metų ar praėjus 10 metų nuo menopauzės, nes netgi nevartojant jokios medikamentinės terapijos, įvairių onkologinių susirgimų  šiame gyvenimo tarpsnyje dažnėja. Taigi tiek PHT preparatų vartojimas, tiek jų nevartojimas turi savus pliusus ir minusus. Tai reikia suprasti ir pamatuotai įvertinti, priimant vienokį ar kitokį sprendimą. 

Kada pakaitinės hormonų terapijos reikėtų vengti?

Moterims, kurioms anksčiau buvo diagnozuotas ar šiuo metu yra nustatytas krūties, kiaušidžių ar endometro vėžys, taip pat sergančioms giliųjų kojų venų tromboze ar patyrusioms insultą pakaitinė hormonų terapija paprastai neskiriama. Moterims, kurioms skiriama hormonų terapija, draudžiama rūkyti, nes tai stipriai padidina pašalinių poveikių pasireiškimo tikimybę. Tuo tarpu moterims, kurioms menopauzė pasireiškė sulaukus 45 metų ir kurios nepatiria nepageidaujamų simptomų, pakaitinė hormonų terapija yra nereikalinga.

Visgi maždaug 60% moterų patiria lengvą ar vidutinio sunkumo karščio pylimą ir prakaitavimą naktį, 20% jų patiria stiprius, kiti 20% - visai ne. Ar protinga kęsti tokį sekinantį diskomfortą?  Nesikankinkite ir nedvejodamos kreipkitės į savo ginekologą patarimo ir pagalbos.

Pakaitinės hormonų terapijos privalumai paprastai nusveria riziką, jei moteris yra sveika bet:

  • Patiria vidutinio stiprumo ar stiprias karščio bangas ar kitus varginančius menopauzės simptomus;
  • Turi mažą kaulų mineralų tankį, o kitos osteoporozės gydymo galimybės yra negalimos;
  • Menopauzė yra priešlaikinė ir pasireiškė dar nesulaukus 40 metų amžiaus.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti:

1. Nuo 40 metų moterys pradeda patirti hormoninius perimenopauzės pokyčius

2. Menopauzė prasideda nuo jūsų paskutinių mėnesinių ir, kai praeina 12 mėnesių be mėnesinių, laikoma, jog perėjote į  menopauzės laikotarpį.

3. 80% moterų menopauzės metu patiria karščio pylimą ir naktinius prakaitavimus

4. Libido dažnai pradeda mažėti metai iki prasidedant menopauzei ir tęsiasi menopauzėje

5. Laikoma, kad pakaitinės hormonų terapijos rizika yra nedidelė.

6. Visada yra galimybė sau padėti

Pasikliaujant tik sveiku protu ir nekreipiant dėmesio į tyrimų rezultatus, galima matyti, kad estrogenų stoka sukelia patologines būsenas ir pavojingus sveikatai klinikinius simptomus. Nieko geresnio, kaip tik paskirti to paties hormono terapiją, kurio trūksta organizmui, pacientėms negalima pasiūlyti. Ją, esant reikalui,  rekomenduojama skirti prasidėjus menopauzei, geriausia, nuo 50 iki 60 metų. Kiekvienu atveju būtina individualiai įvertinti riziką. Jeigu ji didelė – hormonų terapija neskiriama.  Anksčiau hormonų terapija, sulaukus menopauzės, buvo skiriama plačiau. Dabar ji taikoma tik atsižvelgus į individualų poreikį: jeigu sutrinka įprastas moters gyvenimo ritmas, pradeda kilti kraujospūdis, kankina nemiga, sutrinka elektrolitų pusiausvyra, vargina bloga nuotaika ir panašūs simptomai.
Gydytojai visada ragina iš pradžių išbandyti kitas priemones, t.y. keisti gyvenimo būdą.  Didinti fizinį aktyvumą, keisti mitybą, valgyti daugiau ankštinių daržovių: sojų, avinžirnių, lęšių, pupelių. Galima vartoti bičių duonelę arba žiedadulkes – jose yra fitoestrogenų. Tai – moteriško hormono estrogeno analogas gamtoje. Raudonųjų dobilų preparatai pagerina savijautą menopauzės amžiaus moterims, nes jie, kaip ir soja, turi ypač daug izoflavonų.

Kitu atveju, jei teigiamo poveikio nėra – svarstoma dėl hormonų terapijos skyrimo. Bet prieš tai būtina įvertinti gimdos gleivinę: ar ji nėra išvešėjusi, ar nėra polipų, siūloma atlikti krūtų mamogramą ir įsitikinti, ar jose nėra patologinių darinių. Naudojant hormoninius preparatus, krūtis reikia tikrintis kasmet. Šį gydymą rekomenduojama taikyti skirianrt mažiausias efektyvias dozes ir tęsti iki penkerių, ilgiausiai – septynerių metų. Nepaisant daugybės privalumų, pakaitinė hormonų terapija visgi yra susijusi ir su padidėjusia tam tikrų ligų rizika, todėl labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, siekiant pakartotinia įvertinti terapijos naudos ir žalos santykį bei atlikti profilaktinį mamografinį ir dubens organų ištyrimą.

Dabartinės penkiasdešimtmetės, kurioms prasideda menopauzė, labai aktyvios, darbingos, joms tenka didelis fizinis krūvis, tačiau kartais fiziologija ima vėluoti, atsiranda reiškinių, kurie jas pristabdo. Tai skatina labiau pasirūpinti savimi – sportuoti, sveikiau maitintis bei nepamiršti lepinti save.