Krūties vėžys

2019.08.23

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Tai auglys, kuris susiformuoja sparčiai ir nekontroliuojamai besidauginant pieno liaukų skiltis ar latakėlius išklojančioms ląstelėms. Po to plinta ir į kitus organus. Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai. Susirgus krūties vėžiu neskauda. Gal tik itin retais atvejais. Visa bėda, kad organizmas iš pradžių nereaguoja į naviką, panašiai kaip tėvai nereaguoja į išdykėlio vaiko nusikaltimus. Tai mūsų imuninės sistemos funkcionavimo sutrikimas, kai ji nesugeba atpažinti to, kas mūsų organizme virto svetimu. Ir kaip bebūtų liūdna - krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga pasaulyje. Statistika nedžiugina …. , bet tyrimais įrodyta, kad net 30% moterų mirčių kreipiantis laiku galima išvengti.

Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Jei liga diagnozuojama I stadijoje, išgyvenamumas siekia net 95%, II stadijoje – 85%, III – 50%, IV– 18%. O mus vėl ir vėl apgauna ta pati situacija: susirgus krūties vėžiu neskauda ... ir nebūtinai serga tik vyresnio amžiaus moterys … Svarbu suprasti, kad dauguma krūties darinių yra gerybiniai, jie neplinta už krūties ribų, nekelia pavojaus gyvybei, tačiau kai kurių rūšių gerybiniai krūties dariniai gali padidinti riziką susirgti krūties vėžiu. Sveikatos priežiūros specialistas turi patikrinti bet kokį krūties darinį ar pokytį, kad išsiaiškintų, ar jis yra gerybinis ar piktybinis ir ar tai gali turėti įtakos jūsų būsimai vėžio rizikai.

 

Kokie yra krūties vėžio rizikos faktoriai?

Krūties vėžiu dažniausiai suserga 55–65 metų moterys. Šios ligos priežastys nėra iki galo aiškios, bet yra žinomi kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką:

◦  vėlyvas gimdymas (po 30 m.), abortai;

◦  ankstyva menstruacijų ciklo pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.);

◦  kontraceptinių priemonių vartojimas ilgiau nei 10 m.;

◦ antsvoris ir ilgiau nei 5 metus trunkanti pakaitinė hormonų terapija, esant menopauzei;

◦  3 ir daugiau vėžio atvejų tarp artimiausių giminaičių.

Ką apie krūties vėžį turėtų žinoti kiekviena moteris?

Kiekviena moteris geriausiai žino, kokios yra jos krūtys, todėl ji pati gali pastebėti pokyčius. Krūtų savityra turėtų būti kiekvienos moters įprotis, nors įrodymų, kad tai padeda anksti nustatyti krūties vėžį yra mažai.

Turint nusiskundimų ar priklausant rizikos grupei, siuntimą atlikti tyrimą echoskopu duoda šeimos gydytojai arba ginekologas. Moterims iki 40 m. paprastai skiriamas krūtų tyrimas echoskopu.

Pirmąjį mamografijos tyrimą rekomenduojama atlikti, kai moteriai sukanka 40 m. Kartoti jį reikia kas dvejus metus. Šio amžiaus moterims liaukinį audinį krūtyse paprastai pradeda keisti riebalinis, todėl šis tyrimas leidžia pastebėti pokyčius krūtyse ir net kelių milimetrų dydžio mazgelius, kuriuos apčiuopti būtų įmanoma tik po 1,5 – 2 metų. Įrodyta, kad mamografija padeda aptikti 85 –90 % navikų.

Moterims nuo 50 iki 69 m., kas dvejus metus šis tyrimas yra atliekamas nemokamai. Jei pagal amžiaus grupę Jums priklauso nemokamas tyrimas arba nuo paskutinio tyrimo praėjo 2 metai, kreipkitės į savo šeimos  gydytoją.

Saugokime savo sveikatą!