Helicobacter pylori – kas tai per infekcija?

Helicobacter pylori (H. pylori) yra tam tikros rūšies bakterijos. Šie mikrobai patekę į žmogaus organizmą apsigyvena virškinimo trakte. Per ilgą laikotarpį jie gali sukelti opas skrandžio gleivinėje arba viršutinėje plonosios žarnos dalyje. Apie du trečdaliai pasaulio gyventojų yra šios infekcijos nešiotojai. Daugumai žmonių tai nesukelia jokių nusiskundimų,  opų ar kitų reikšmingų sveikatos problemų. Žmonės gyvena, net nežinodami, kad yra H.pylori infekcijos nešiotojai. Visgi egzistuoja nuomonė, kad  Helicobacter pylori sukelia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas tokias kaip erozija, opaligė, lėtinis gastritas, adenokarcinoma (vėžys). Bet, netgi esant šioms sveikatos problemoms yra vaistų, kurie gali sunaikinti šiuos mikrobus ir padėti išgydyti erozijas bei opas, o  prisilaikant gerų higienos įpročių, galima apsaugoti save ir savo vaikus nuo užsikrėtimo H. pylori bakterijomis.

Kaip bakterija H. pylori gali jums pakenkti?

Opaligė dažnai kamuoja darbingo amžiaus žmones pažeisdama skrandį arba dvylikapirštę žarną.Dešimtmečius gydytojai manė, kad žmonės serga opomis dėl streso, aštraus maisto, rūkymo ar kitų žalingų gyvenimo įpročių. Tačiau mokslininkai, 1982 m. atradę H. pylori bakteriją, nustatė, kad daugumos skrandžio opų priežastis yra būtent šie mikrobai. H. pylori bakterijos, patekusios į jūsų virškinamąjį traktą, apsigyvena skrandžio gleivinėje, kuri paprastai saugo gilesnius skrandžio sienelės sluoksnius nuo skrandžio rūgšties poveikio. Bakterijoms suardžius gleivinės vientisumą, skrandžio rūgštis paveikia gilesnius sluoksius,  atsiranda erozijos, vėliau – opos. Jos gali kraujuoti, atsiveria vartai infekcijoms arba sutrinka maisto judėjimas virškinamuoju traktu. Užsikrėsti galima  per maistą, vandenį, kontaktuojant su užkrėstų žmonių seilėmis ar kitais kūno skysčiais. H. pylori daugybė žmonių užsikrečia vaikystėje, tačiau gali susirgti ir suaugusieji. Prieš pasireiškiant šios infekcijos simptomams, mikrobai organizme gyvena jau ne vienerius metus, tačiau dauguma žmonių, kurie nešioja šią infekciją, niekada nesuserga opalige. Nėra tikslaus paaiškinimo, kodėl tik kai kuriems žmonėms, apsikrėtusiems šia bakterija,  pasireiškia erozijos, opos, gastritas ar net skrandžio vėžys.

Simptomai 

Atsiradus skrandžio erozijoms ar opai, galite pradėti jausti maudžiantį ar deginantį skausmą viršutinėje pilvo dalyje. Skausmas gali atsirasti ir savaime praeiti, bet labiau būna jaučiamas, kai skrandis būna tuščias, pavyzdžiui, tarp valgių ar vidury nakties. Tai gali trukti kelias minutes ar kelias valandas. Pavalgę, išgėrę pieno ar išgėrę antacidinių vaistų galite pasijusti geriau. Kiti opaligės požymiai yra: 

• Pilvo pūtimas 
• Riaugėjimas
• Apetito praradimas
• Pykinimas 
• Vėmimas
• Nemalonus kvapas iš burnos
• Svorio kritimas be aiškios priežasties 

Opos gali kraujuoti į skrandį ar žarnas, o tai gali būti pavojinga. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei turite šių simptomų:

• Kruvinos, tamsiai raudonos arba juodos išmatos
• Kvėpavimo sutrikimas
• Galvos svaigimas ar alpimas
• Be jokios priežasties jaučiatės labai pavargęs
• Blyški odos spalva
• Vėmimas, su kraujo priemaiša ar panašus į kavos tirščius
• Stiprus, aštrus skrandžio skausmas 

Tai nėra būdinga, tačiau H. pylori infekcija gali išprovokuoti skrandžio vėžį. Iš pradžių liga turi nedaug simptomų ir ne visada žmonės kreipia dėmesį į tokį nusiskundimą, kaip  rėmuo. Laikui bėgant gali atsirasti kiti nusiskundimai:

• Pykinimas 
• Skrandžio pilnumo jausmas 
• Sotum pojutis suvalgius nedidelį kiekį maisto
• Vėmimas 
• Svorio kritimas be jokios priežasties

Diagnozės nustatymas:

• Kraujo ir išmatų tyrimai, kurie padeda diagnozuoti H.pylori infekciją 
• Slapto kraujavimo požymių išmatose, atlikto testo metu tikrinama, ar jūsų išmatose nėra plika akimi nematomo kraujo 
• Svarbus tyrimas būtų – gastroskopija. Procedūros metu galima paimti mėginius ir ištirti  ar nėra bakterijų, paimti biopsiją, įtariant onkologinį susirgimą. Procedūra atliekama vietinėje arba intraverninėje nejautroje.
• Kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimai. Tai sudėtingi rentgeno tyrimai, atliekant išsamias jūsų kūno rentgeno nuotraukas. 

H. pylori infekcijos gydymas 

Jei turite opų, kurias galimai sukėlė H. pylori, jums reikės gydymo, kad sunaikintumėte mikrobus, užgydytumėte skrandžio gleivinę ir opas. Paprastai norint pagerėti reikia 1–2 savaičių gydymo. Gydytojas tikriausiai jums lieps vartoti keletą skirtingų rūšių vaistų.

Galimi opaligės gydymos variantai: 

• Antibiotikai H.pylori bakterijoms naikinti, 
• Vaistai, kurie sumažina rūgšties kiekį jūsų skrandyje,
• Vaistai, blokuojantys histaminą, kuris skatina jūsų skrandį gaminti daugiau rūgšties. 

Gydymas gali reikšti, kad kelias savaites vartosite daug tablečių tablečių per dieną, nors jums atrodytų, kad tai daug vaistų, bet tikrai svarbu imtis visko, ką paskiria gydytojas, ir laikytis jų nurodymų. Netinkamai vartojant antibiotikus, organizme esančios bakterijos gali tapti  atsparios antibiotikams, o tai apsunkina infekcijų gydymą. Jei vaistai jus vargina, pasitarkite su savo gydytoju apie kitokias savo gydymo galimybes ir kaip susitvarkyti su šalutiniu poveikiu. 

Prevencija 

• Prieš naudodamiesi vonios kambariu ir prieš ruošdami ar valgydami maistą, nusiplaukite rankas.
• Mokykite savo vaikus elgtis taip pat.
• Venkite maisto ar vandens, kuris nėra švarus. 
• Nevalgykite nieko, kas nėra gerai paruošta. 
• Venkite maisto, kurį patiekia žmonės, nenusiplovę rankų. 

Nors stresas ir aštrus maistas nesukelia opų, jie gali neleisti opoms greitai gyti arba sustiprina skausmo pojūtį. Pasitarkite su savo gydytoju apie būdus, kaip suvaldyti stresą, pagerinti mitybą ir, jei rūkote, kaip gauti pagalbos, kad mesti šį įprotį. 

Ko tikėtis po H. pylori gydymo? 

Daugelis opų, kurias sukelia H. pylori, užgis po kelių savaičių gydymo. Turėtumėte vengti neatsakingai vartoti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus nuo skausmo, nes šie vaistai gali pakenkti skrandžio gleivinei, o  jei jums reikia vaistų nuo skausmo, paprašykite, kad juo rekomenduotų gydytojas.