Prostatitas

2019.08.24

Prostata yra graikinio riešuto dydžio lytinė liauka, prigludusi prie šlapimo pūslės dugno ir gaubianti šlaplę (kanalą, kuriuo šlapimas išteka iššlapimo pūslės). Viena iš pagrindinių prostatos funkcijų yra tam tikro sekreto, kuris sudaro apie 90 % spermos, gamyba.

Manoma, kad šis sekretas padeda spermatozoidams judėti ir juos apsaugo nuo sunaikinimo moteriškais fermentais. Prostatitas yra prostatos uždegimas, kuris gali būti dviejų formų: ūminis ir lėtinis. Tai yra gana dažna patologija, sudaranti 1 % visų vizitų pas šeimos gydytojus ir 8 % visų vizitų pas urologus. Kai kurie mokslininkai teigia, kad lėtiniu prostatitu serga kas antras ar kas trečias vyras.

Prostatito priežastys ir rizikos veiksniai

Ūminį prostatitą sukelia infekcija, patenkanti iš šlapimo pūslės ar šlaplės. Dažniausiai prostatos uždegimą sukelia bakterijos ir grybeliai. Taip pat prostatitą gali sukelti gonorėja ar kitos lytiniu keliu plintančios ligos. Prostatito atsiradimo riziką gali padidinti ir buvusi šlapimo takų procedūra, susilpnėjusi imuninė sistema ar lytinių organų traumos.

Lėtinis prostatitas dažniausiai yra buvusiojo ūminio prostatito pasekmė. Mokslininkai pastebėjo, kad 35- 45 metų amžiaus vyrai vis dažniau skundžiasi dubens skausmu, kuris išlieka savaitėmis ar mėnesiais. Šį simptomą būtų galima priskirti lėtiniam prostatitui (jeigu skausmas trunka ilgiau nei 3 mėnesius), tačiau tik 5 % visų pacientų įmanoma nustatyti uždegimo sukėlėją. Todėl lėtinis prostatos uždegimas vis dažniau yra vadinamas lėtiniu dubens skausmo sindromu. Manoma, kad lėtiniam uždegiminiam procesui išsivystyti įtakos gali turėti padidėjęs išorinio šlaplės rauko spaudimas ir šlapimo patekimas iš šlaplės į prostatą. Tokius procesus gali paskatinti: šlapimo ar lytinių takų infekcija, lytinių organų trauma (lytinių santykių ar sporto metu), chirurginiai instrumentai, taip pat stresas, depresija ar nerimas.

Simptomai

Pacientai paprastai skundžiasi dažnu ir skausmingu (deginančio pobūdžio) šlapinimusi. Ligonius vargina sėklidžių, dubens ir tarpvietės srities skausmai, kurie ypač sustiprėja sėdint. Vyrai gali skųstis per greita ar per lėta skausminga ejakuliacija (spermos išsiliejimu), potencijos sutrikimu. Ūminio prostatito metu ligoniai paprastai karščiuoja, juos krečia šaltis, o spermoje galima aptikti kraujo pėdsakų.

Diagnozės nustatymas.

Prostatitas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatais. Norint nustatyti, kas yra uždegimo sukėlėjas atliekame šlapimo tyrimą,  pasėlį ir auginame mikroorganizmų kultūrą. Sukėlėjai gali būti nustatomi ir iš prostatos sekreto, kuris yra gaunamas stimuliuojant liauką pro tiesiąją žarną. Norint nustatyti tikslesnę ligos diagnozę urologai atlieka echoskopiją (per pilvo sieną ar tiesiąją žarną), nustatyto PSA (specifinio prostatos antigeno) kiekį kraujyje, kuris prostatito metu gali būti šiek tiek padidėjęs.

Prostatito gydymas

Pagrindinis ūminio prostatito gydymas yra antimikrobinė terapija. Paprastai ji yra tęsiama apie keturias savaites, tačiau jos trukmė priklauso nuo kiekvieno paciento amžiaus, sveikatos būklės, pašalinių reakcijų ir gydymo efektyvumo. Antibiotikai yra skiriami priklausomai nuo to, koks yra išaugintas sukėlėjas. Prieš skiriant vaistus, atsižvelgiama į antibiotikogramos rezultatus. Dažniausiai pacientai yra gydomi stacionare apie septynias dienas. Rekomenduojamas gulimas režimas. Dauguma ligonių gauna antibiotikus, kurie efektyviai veikia prostatito sukėlėjus. Pacientams taip pat yra skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kad sumažėtų skausmas, nukristų aukšta temperatūra. Ūminis prostatitas retai kada yra operuojamas. Chirurginė intervencija reikalinga tada, jeigu prostatoje susiformuoja pūlinys.

Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kaip teisingiausiai reiktų gydyti lėtinį dubens skausmo sindromą. Pacientai per daug nerimauja dėl šios patologijos, kas dar labiau apsunkina gydymo procesą. Vyrams, sergantiems lėtiniu prostatitu, rekomenduojama vengti veiksnių, kurie išprovokuoja skausminio sindromo atsiradimą (pvz.: ilgai ir daug važinėtis dviračiu). Lėtinio prostatito simptomus gali sumažinti karštos vonios, reguliari ejakuliacija (spermos išsiliejimas) lytinių santykių ar masturbacijos metu pagerintų prostatos drenažą ir sumažintų infekcijos pasikartojimo galimybę. Net ir nerandant sukėlėjo, rekomenduojama antimikrobinė terapija antibiotikais. Vaistai turėtų būti vartojami ilgą laiką (ne mažiau nei mėnesį) ir pakankamomis dozėmis, kad prasiskverbtų į prostatą ir čia pradėtų veikti. Pirmo pasirinkimo antibiotikai yra tetraciklinų grupės vaistai.

Lėtiniam dubens skausmo sindromui gydyti gali būti skiriami antidepresantai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, taip pat žiedadulkių ekstraktai. Simptomus padeda numalšinti fizioterapinės procedūros: mikrobangų terapija, refleksoterapija ar psichologo pagalba.